kraitė

kraĩtė sf. (2), kraitė̃ (4) J.Jabl, Brž 1. šiaudinė ar vytelinė pintinė: Kraitė̃ – plėšinis arba vytelinis krežis J. Pilną kraitę pririnko baravykų Pg. Padirbk mum dvi kraiti bulbėms kasti Pg. Buvo pilna kraitė obuolių Lzd. Jinai prisiminė savo didelę kraitę, pilną visokių gardžių dalykėlių rš. Šita kraitė bus labai gera uogom rinkti Rk. Plaušinėje kraitelėje švarioj mazgotėj murkso sūris ir gabalas sviesto A.Vencl. Sugrįžo gryčion vėl su kraitele T.Tilv. Bobos su kraitelėmis ėjo uogauti rš. Tuos visus daiktus kraitẽlėn sudėk Ssk. 2. pinta iš šiaudų su plėšomis pintinė javams, miltams pilti, seikėti (ppr. apie pūdą talpos), sėtuvė: Kraitelė sėti avižas, rugius, kviečius Arm. Kraĩtė – sykelis miltam, grūdam (nešt, padėt) J.Jabl(Skp). Seniau grūdus atsaikėdavo kraitėm ar sykeliais LTR(Šmn). Paimk didžiąją kraitę ir pasemk kaimynu rugių Paį. Atnešk grūdus kraĩtėj Pl. Dvigorčė, trigorčė, šešiagorčė kraitelė Kp. Išpilk rugius iš kraitelės, gali supelėti Trgn. Pasiimk kraitẽlę ir nueik kluonan – atneši miežių vištom Ūd. Atnešk kraitelėj arkliu[i] avižų Dg. Žmonės grūdus sėja iš kraitẽlės Ad. Palik kur ilgesnių šiaudų kraitùkei pinti Alv. Miltam laikyti pintinelė vadinasi kraiteliukė, o bulvėm – kašeliotė Ign. | [i]į ją telpantis ko nors kiekis: Tėvas su bandinyku sumaldavo po kraĩtę Kp. Iš tų pelų privėčiau dar pilną kraitę Mžš. Atsinešė kraitę miltų Rm. Pabėrė kraitę rugių Rm. Atmieruok tris kraiteles kviečių, ir bus centneris Stk. Kraitẽlė rugių OG279. Šiton duonon beveik dvi kraiteles miltų sudėjau Lkm. Prispyliau dvi kraitelès kviečių ir da maža buvo Ad. Tam kalneliui užsėti dar trūksta kraitùkės rugių Gdl. An kraitẽlės buvo aruode avižų, ir visos pelių praryta Trgn. 3. spietinė: Kraĩtę, kol kitas suleis į avilį, pakabina ant šakos Kp. 4. kraitkubilis: Dar nenuvyto daržely rūtelės, dar nesupelėjo kraitelėj drobelės Kp. 5. žr. kraitis 1: Buvo … Galinienė … šiuodu supiršusi ir geras kraites pažadėjusi LC1884,24.